IRENA ŠUTINIENĖ – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausioji istorikė. Mokslinių interesų sritys: socialinė atmintis; etninis ir tautinis identitetas; kartų identitetas; biografiniai tyrimai; socialinių tyrimų metodai.
DR. ARŪNAS VYŠNIAUSKAS – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiasis istorikas. Paskelbė virš 80 mokslinių publikacijų recenzuojamuose mokslo leidiniuose istorijos, edukologijos, komunikacijos, politologijos klausimais, keliasdešimt mokslo populiarinimo straipsnių, buvo kelių mokslo knygų sudarytojas ir mokslinis redaktorius. Mokslinių tyrimų kryptys: globalinė istorija; istorija ir geopolitika; istorijos perteikimo problemos šiuolaikinėje visuomenėje; Lietuvos istorijos XIX–XX a. problemos. Naujesni straipsniai: „Apie blokadą, bet ne karinę – humanitarinė pagalba įveikiant rašymo blokadas“ (2019); „Lietuvos Tarybos 1918 m. Vasario 16-osios Nutarimo / Beschluss teksto transkripcija“ (2020); „Sakralinė Romo Kalantos auka, jaunimo neramumai Kaune ir katalikų padėtis Lietuvoje pagal 1972 m. užsienio spaudos pranešimus“ (2022); „Apie istorijos politikos vinguriavimą Putino Rusijoje traktuojant 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį“ (2022).
DR. KRISTINA BURINSKAITĖ – Genocido ir rezistencijos tyrimų departamento direktorė, sovietinių specialiųjų tarnybų tyrinėtoja, knygų autorė.
ARVYDAS GELŽINIS – istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojas. 1984 m. pradėjo studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, tarnybą atliko Archangelsko srityje. 1986–1991 m. toliau studijavo VU Istorijos fakultete, įgijo istoriko specialybę. Leidinyje „Žemaičių praeitis“ 1989 m. publikavo straipsnį apie Pavandenės (Telšių apskr.) miestelio pokario metų represijas. 1992 m. parengė leidinį „Žemaitija: istorija, žmonės, likimai“. Dirbo kultūros savaitraštyje „Žemaičių saulutė“. Nuo 1998 m. dirba LGGRTC, ilgą laiką – Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijoje, nuo 2020 m. – Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriuje bei Atmintinų datų darbo grupėje.
RŪTA MATIMAITYTĖ – istorikė, Lietuvos istorijos instituto doktorantė, rengianti disertaciją „Vaikų migracija į sovietų Lietuvą 1944–1960 metais: istorija, atmintis ir trauma“. Doktorantūros studijų metu stažavosi Frankfurto prie Maino Atminties studijų platformoje, Herderio institute ir Nordost institute Liuneburge. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Vokietijoje.
DAVID SÆTRE LUDVIGSEN – Norvegijos istorikas, istorijos magistras, dirba Vestlando apygardos savivaldybėje (Vestland Fylkeskommune). 2013 m. Bergeno universitete parašė magistro darbą, kuriame daugiausia dėmesio skyrė Antrojo pasaulinio karo metais Norvegijoje gyvenusiems lietuviams. Nuo to laiko remdamasis pirminiais tyrimais atliko keletą papildomų darbų, kuriuose taip pat nagrinėjo mėmelenderių padėtį pokario Europoje. Moksliniai interesai – Antrojo pasaulinio karo istorija.
DAWID CHOMEJ – gimė 1991 m. Dobre Miaste, Lenkijoje. Baigė istorijos studijas Olštyno (Lenkija) ir Fribūro (Šveicarija) universitetuose, doktorantūros studijas Sedlcų universitete, dirba Antrojo pasaulinio karo aukų informacijos centre prie Tautinės atminties instituto archyvo Varšuvoje. Šiuo metu rengia disertaciją apie denonsavimo problemą Cechanuvo regione Antrojo pasaulinio karo metais. Domisi priverstinio darbo Rytų Prūsijoje Antrojo pasaulinio karo metais problema ir trėmimais vykdant operaciją „Vysla“. Dalyvavo rengiant įvairius leidinius, susijusius su vokiečių okupacija Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metais.
MAGNUS ILMJÄRV – Talino universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas. Tyrimų sritis: kultūra ir visuomenė, istorija ir archeologija. M. Ilmjärv, „Sovietų Sąjunga, Latvijos kairieji socialdemokratai ir dešiniųjų ekstremistų perversmo Latvijoje 1927 m. klausimas“, Forschungen zur baltischen Geschichte, 18 (2023), Magnus Ilmjärv, „Latvijos ir Lietuvos komunistai transnacionaliniame Kominterno pasaulyje prieš Didįjį terorą“ (estų k.), Acta Historica Tallinnensia 2021, Nr. 27/1.