Vėjas

Tai pirmoji Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) atsiminimų knyga, kurioje aprašomi nauji ir papildomi bei patikslinami ankstesni duomenys ir faktai, atspindėti jo romanuose. Anot autoriaus, romanai tai ne dokumentika, nors juose daugelis faktų atitinka tikrovę. Savo pasakojimuose J. Usinavičius pasitelkia daug bendraamžių – paskutinių negrįžtamos, bet žiaurios praeities liudininkų. Įdomu tai, kad autorius praeitį riša su dabartimi. Nutolusi praeitis, pasak J. Usinavičiaus, mažai ką bejaudina. Autoriaus, o ir jo bendraamžių akyse pasikeitė jau dvi ar trys kartos, nemačiusios tremties ir karo baisumų. Tai lyg vėjas, pūtęs ir… nurimęs. J. Usinavičius daugiausia savo gyvenimą sieja su žymaus dailininko, fotografo ir knygų iliustratoriaus Rimanto Dichavičiaus kūryba ir išgyvenimais. Abiejų vaikystė neatsiejama, tais pačiais kirviais kapota. Dėl to šią knygą reikėtų skaityti kaip įrodymą, kad atmintis neturi senaties, kad ji negali neegzistuoti, likti kapų tyloje.