„Genocidas ir rezistencija“ 2023 m. Nr. 2 (54)

MINGAILĖ JURKUTĖ – humanitarinių mokslų daktarė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos partizanų karas, kolektyvinės Antrojo pasaulinio karo ir pokario atmin­tys, šeimų atmintis. Naujausios knygos: CIA žvalgyba Baltijos šalyse / CIA Intelligence in the Baltics (2020), su bendraautoriais The Unknown War: Anti-Soviet armed resistance in Li­thuania and its legacies (2022).

ENRIKA KRIPIENĖ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė, Lietuvos gyven­tojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos partizanų karas, XX a. vidurio asmenybių biografijos, Antrojo pa­saulinio karo bei pokario kasdienybės istorija. Naujausia knyga: su bendraautoriais The Unknown War: Anti-Soviet armed resistance in Lithuania and its legacies (2022).

RAMONA STAVECKAITĖ-NOTARI – istorikė, Genocido ir rezistencijos tyrimo departa­mento Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja. Programos „Antisovietinis pasiprie­šinimas 1944–1953 m.“ koordinatorė. Moksliniai interesai: antisovietinis ginkluotas pasi­priešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.; Baltijos regiono geopolitiniai procesai XX a. pirmojoje ir antrojoje pusėje. Paskelbtos publikacijos: „Partizaninis ginkluotas pasipriešinimas ir jo slopinimas Skapiškio valsčiuje 1944–1953 m.“, Genocidas ir rezistencija, nr. 2 (44), 2018; Lithuanians – prisoners of Gulag camps and labour settlements, Gulag-Gupvi. The Soviet captivity in Europe, Budapest, 2017.

ANDRIUS TUMAVIČIUS – Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Specialiųjų tyri­mų skyriaus vyriausiasis istorikas. Moksliniai interesai: ginkluota antisovietinė rezisten­cija Lietuvoje 1944–1953 m. Ypatingą dėmesį skiria moterų vaidmeniui partizanų kovose ir partizanų vykdytos baudžiamosios praktikos tyrimams.

EMILIJA KARALIŪTĖ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantė. Straipsnis „Šeimos Lietuvos partizaniniame kare: Dešinio tėvūnijos (1949–1953 m.) atvejis“ pareng­tas bakalauro darbo pagrindu.

DARIUS INDRIŠIONIS – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas. Rašo straips­nius, apžvalgas, recenzijas įvairiuose leidiniuose ir portaluose: Lietuvos sveikata (nuo 2017 m.), Bernardinai.lt (nuo 2018 m.), LRT.lt (nuo 2019 m.). 2019 m. vasario 14 d. apdovano­tas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (už teorines įžvalgas, leidusias surasti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų rezistentų palaikus Našlaičių kapinėse Vilniuje).

INESĖ DREIMANĖ – istorikė, tyrinėjanti Latvijos nacionalinį ginkluotąjį pasipriešinimą po Antrojo pasaulinio karo, taip pat komunistų okupacinio režimo (NKVD-KGB) represinę sistemą. I. Dreimanė yra 2019 m. išleisto istorinio romano Laiškas su priedu (Vēstule ar pielikumu) autorė. Pastaruoju metu ji rengia monografiją apie 99 Latvijos piliečius, 1941 m. birželio pabaigoje be teismo nužudytus Rygos centriniame kalėjime. 1998–2021 m. I. Drei­manė dirbo istorike Latvijos okupacijos muziejuje. Ji surengė keturias parodas. Svarbiau­sios publikacijos: in 2002: „Latvijas kristīgo konfesiju garīdznieki nacionālās pretošanās kustībā (1944–1953)“ („Clergymen of Latvian Christian Denominations in the National Resistance Movement“), published in Volume 7 of the Articles of the Commission of Historians of the President of Latvia; in 2005: „Sieviešu sadarbība ar nacistu represīva­jām struktūrām Latvijā 1941–1944. Gadā“ („Women’s Collaboration with Nazi Repressive Structures in Latvia in 1941–1944“), published in Volume 16 of the Articles of the Commis­sion of Historians of the President of Latvia; in 2006: „Nacionālie partizāni Ziemeļlatgales iedzīvotāju atmiņās“ („How People of Northern Latgale Remembers National Partisans“), published in Volume 17 of the Articles of the Commission of Historians of the President of Latvia; 2006 m.: „Šiaurės Latgalos gyventojų prisiminimai“ („Ziemeļlatgales iedzīvotāju atmiņas“), publikuota Latvijos prezidento istorikų komisijos straipsnių 17 tome; 2011 m.: „1941 m. birželio 25 d. Skrundoje įvykęs Rygos pėstininkų karo mokyklos kursantų su­šaudymas: kova su „vokiečių diversantais“ ar tragiškas nesusipratimas?“ („Rīgas Kājnie­ku karaskolas kursantu izraisītā apšaude Skrundā 1941. gada 25. jūnijā: “vācu diversantu “apkarošana ar traģisks pārpratums?“), publikuota Latvijos prezidento istorikų komisijos straipsnių 27 tome.

PHD PEETER KAASIK – dirba Estijos karo generolo Laidonerio muziejuje, Estijos tautos at­minties institute. Svarbiausi darbai: „Uue sõja ootuses – valge laeva motiiv Jaan Roosi päe­vikutes 1944–1954“, in: Õda eesti kultuuris, kirjanduses ja ajaloos: 66. Kreutzwaldi päevad, 15. ja 16. detsembril 2022 Eesti Kirjandusmuuseumis, Toim. Maarja Hollo, Anu Raudsepp, Tartu: EKM Teaduskirjastus, 10, 2022; „Eesti „Valge Tito“ – Elmar Hilp – punavenelaste su­urim hirm“, Kajastusi metsavendadest väliseesti ajakirjanduses 1940–1950. Aastatel“, in: Tuna. Ajalookultuuri ajakiri, p. 2, 97−117; „Targeted Migration to Estonia in the Post-Second World War Period“, in: Meelis Saueauk, Meelis Maripuu (Ed.), Propaganda, Immigration, and Monuments: Perspectives on Methods Used to Entrench Soviet Power in Estonia in the 1950s-1980s, Tartu: University of Tartu Press, 2022, p. 53−100, in: https://www.etis.ee/CV/Peeter_Kaasik/eng/.

Dr. NERINGA LATVYTĖ – socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Komunikaci­jos fakulteto skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros asistentė, 20 metų dirbo Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejuje. Moksliniai interesai: trauminės atminties ko­munikacija. Paskelbti darbai: „Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A“, in: Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta. Masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais, sudarytojai Saulius Sarcevičius, Stanislovas Stasiulis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, p. 47–70; „Destruction of mass extermination evidence in Pane­riai: Sonderkommando 1005A“, in: The traces of crimes do not disappear. Mass killings in the Paneriai forest, 1941–1944, compiled by Saulius Sarcevičius, Stanislovas Stasiulis, Vil­nius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, p. 59–84; Neringa Latvytė, „#Never forget: teaching trauma experience at historical places“, in: Engaging with historical traumas: experiential learning and pedagogies of resilience, edited by Nena Močnik, Ger Duijzings, Hanna Mere­toja, Bonface Njeresa Beti, London: Routledge, 2021, p. 86–102; „Žydų muziejus Vilniuje: pirmieji bandymai įprasminti trauminę patirtį ir skatinti tvarią atmintį“ („The Jewish Mu­seum in Vilnius: the first attempts to give meaning to traumatic experience and promote sustainable memory“), in: Knygotyra, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, vol. 71, p. 130–160; „(Ne)pamirštas Vilniaus Genius Urbis: Vilniaus geto biblioteka“ („(Not) Forgo­tten Vilnius Genius Urbis: Vilnius Ghetto Library“), in: Knygotyra, Vilnius: Vilniaus univer­siteto leidykla, ISSN 0204-2061, ISSN 2345-0053, 2017, vol. 68, p. 107–131.